- žyminimas
- žýminimas sm. (1); Sut → žyminti 2: Tas ir tam lygūs žodžiai pri dainų sutartinių, kartais nė jokio neturiantys žyminimo, yra išreiškimu trimitinio ir vamzdinio balso StnD30(pastaba). O tuodu žyminimu, o tuodu paveikslu visados turėtumbei nešiot širdyje savo, biednasis žmogau MP157. Nes kas tiktai sename zokane dėjos iž įsakymo Pono, tatai visa buvo žyminimai naujo zokano MP49. Tatai buvo žyminimas tos laivės MP78.
Dictionary of the Lithuanian Language.